Vėžys – tiesiog atsitiktinumas

Sensacingą, nors ir ginčytiną atradimą padarė Džono Hopkinso universiteto mokslininkai.

Dviem trečdaliais atvejų onkologinėmis ligomis susergama tiesiog atsitiktinai, pats žmogus retai kada gali daryti įtaką ligos atsiradimui arba eigai. O genai arba nesveika gyvensena, iki šiol laikyti pagrindiniais ligos kaltininkais, iš tiesų jos priežastis būna tik 30-40 proc. atvejų. Taip tvirtina Amerikos fiziologai, kurie kartu su Dž.Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos mokslininkais atliko ilgalaikius tyrimus: jie bandė rasti priežastį, kodėl kai kurios ląstelės žmogaus organizme yra itin pažeidžiamos ir virsta vėžinėmis. Kaip žinoma, vienoms ląstelėms žuvus jų vietoje atsiranda naujų. Be to, kai kurios gali mutuoti. Būtent taip atsiranda vėžinės ląstelės. Anksčiau medikai manė, kad to būtų galima išvengti pasirinkus sveiką gyvenimo būdą: tinkama mityba, minimumas streso, jokių žalingų įpročių… Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ne viskas taip paprasta. Pasirodo, 65 proc. susirgimų vėžiu – tiesiog atsitiktinumas, nesėkmė, kai Fortūna minutėlę atgręžia nugarą.

Atlikdami tyrimus, Dž.Hopkinso universiteto mokslininkai stebėjo ląstelių mutacijas, žiūrėjo, kiek vidutiniškai kartų per žmogaus gyvenimą dalijasi ląstelės. Pasirodo, kuo daugiau tokių mutacijų kaupiasi, tuo didesnė rizika, kad „klaidingos“ ląstelės virs vėžinėmis. Tai patvirtina ir faktas, kad, pavyzdžiui, žarnyno auglių pasitaiko dažniau negu galvos smegenų (žinoma, kad ląstelių regeneracijos greitis priklauso nuo audinio tipo, o žarnyno sienelėse ląstelės atsinaujina greičiau, palyginti su smegenų ląstelėmis).

Profesorius Bertas Fogelšteinas (Bert Vogelstein), vienas iš Dž.Hopkinso universiteto mokslininkų, pateikia pavyzdį: yra žmonių, kuriuos nuolatos ir stipriai veikė kancerogenai, pavyzdžiui, tabakas, bet jie gyveno šimtą metų ir „nė karto nepersišaldė“, nekalbant apie sirgimą vėžiu. Tokie žmonės tvirtą sveikatą paprastai aiškina gerais genais. Bet tiesa yra ta, kad daugumai jų tiesiog pasisekė, sako B.Fogelšteinas. Kartu jis primena: nereikia pamiršti, kad naujausi tyrimų duomenys aprėpia tik du trečdalius vėžinių ligų. Trečdalis onkologinių susirgimų yra susiję su išorės veiksniais, pavyzdžiui, netinkama gyvensena.

Visiškai neabejotina, kad plaučių vėžio priežastis yra rūkymas. Įdegio mėgėjai dažniau už kitus rizikuoja susirgti odos vėžiu, melanoma. O storosios žarnos vėžio priežastis paprastai būna prasta mityba ir genetinių veiksnių poveikis. Rūkymas, antsvoris, alkoholis neabejotinai yra daugelio rūšių vėžio priežastis, tai yra įrodyta.

O svarbiausias rizikos veiksnys – tiesiog amžius, nes metams bėgant mutavusių ląstelių susikaupia vis daugiau.

Taigi galima tvirtinti, kad vien profilaktinės priemonės negali užkirsti kelio vėžiui, sako tyrėjų grupės vadovas onkologijos profesorius Kristianas Tomasetis (Cristian Tomasetti).

Jeigu du trečdalius piktybinių auglių įvairiuose audiniuose galima paaiškinti atsitiktinėmis DNR mutacijomis dalijantis ląstelėms, yra prasmės sutelkti pastangas tobulinant ankstyvosios diagnostikos priemones, nes, ligą nustačius anksti, tikimybė pasveikti yra didžiausia.

Prieinami produktai, galbūt apsaugantys nuo vėžio

Universalaus būdo apsisaugoti nuo vėžio, aišku, nėra. Bet visi pasaulio onkologai neabejoja, kad šios ligos vystymasis yra didele dalimi susijęs su mityba. O tie produktai, kuriuose yra daug antioksidantų, apsaugo organizmo ląsteles nuo virtimo piktybinėmis. Antioksidantai stabdo oksidacijos procesus ir trukdo susidaryti laisviesiems radikalams – onkologinių ligų šaukliams. Amerikos onkologų draugijos nariai pateikia sąrašą produktų, kurių gebėjimas naikinti kancerogeniškus radikalus yra didžiausias. Tai ne kokie nors egzotiški produktai, jie kainuoja nedaug, bet juose gausu medžiagų, padedančių organizmui atsilaikyti prieš onkologines ligas. Štai 10 naudingiausių produktų.

Džiovintos slyvos

Jose gausu antocianų (šios medžiagos slyvoms suteikia tamsiai violetinę arba mėlyną spalvą), apsaugančių kraujagysles, ir ląstelienos, kuri iš virškinimo sistemos šalina toksinus. Dietologai rekomenduoja suvalgyti po 5-6 slyvas 2-3 kartus per savaitę.

Razinos

Razinose yra daug kalio ir magnio, kurie stiprina širdį ir kraujotakos sistemą. Saujelė razinų per dieną bus naudinga medžiagų apykaitai, padės palaikyti normalų hemoglobino kiekį ir pernešti deguonį į audinius ir organus.

Mėlynės

Mėlynėse gausu aminorūgščių ir rauginių medžiagų. Jos apsaugo žarnyną nuo pavojingų bakterijų. Stimuliuoja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų gamybą, užkerta kelią kraujo ligoms.

Brokoliai

Brokoliuose yra histidino – medžiagos, neleidžiančios augti vėžinėms ląstelėms, taip pat sulforafano, apsaugančio nuo spindulinės ligos ir krūties vėžio.

Avietės

Avietėse yra elago rūgšties, kuri lėtina piktybinių ląstelių dalijimąsi.

Baltieji kopūstai

Kopūstuose yra reto vitamino U, kuris apsaugo skrandžio ir žarnyno gleivines ir užkerta kelią šių organų vėžiui. Raudonieji kopūstai labai naudingi sergant kraujo ligomis. Taip pat kopūstuose susidaro indolokarbazolis, kuris naikina kancerogenus, patenkančius į organizmą iš išorės.

Špinatai

Špinatuose gausu biologiškai aktyvių medžiagų kofermentų. Kofermentas Q 10 pasižymi savybe atpažinti vėžines ląsteles ir siųsti signalą imuninėms ląstelėms žudikėms.

Pomidorai

Tai pagrindinis likopeno šaltinis. Šis raudonas pigmentas profilaktiškai veikia prieš odos, krūties ir prostatos vėžį ir kovoja su ateroskleroze, skatindamas „gerojo“ cholesterolio susidarymo procesą.

Braškės

Jose yra kvapios medžiagos kumarino, kuris yra vienas iš galingiausių antioksidantų. Taip pat jo yra cinamone.

Česnakai

Spaudžiant šviežią česnaką susidaro alicinas, pasižymintis galingu imunitetą stimuliuojančiu poveikiu. O dar juose yra fitoncidų ir jodo, apsaugančio nuo radiacijos. Onkologinių ligų profilaktikai Madrido universiteto specialistai rekomenduoja suvalgyti 2 skilteles per dieną. Bet šviežias česnakas nerekomenduojamas sergant inkstų ligomis ir padidėjus skrandžio rūgštingumui.

Tarptautinėje konferencijoje, kurią rengia Amerikos klinikinės onkologijos draugija, buvo išvardyti trys produktai, nuo vėžio apsaugantys vyrus. Mokslininkai tvirtina, kad sumažinti vėžio riziką vyrams, taip pat pristabdyti piktybinį procesą, jei jis jau prasidėjo, padėtų trijų produktų ekstraktai:

– granatų,

– žaliosios arbatos,

– ciberžolės.

Minėtų produktų ekstraktų poveikį mokslininkai aiškina tuo, kad būtent granatuose, žaliojoje arbatoje ir ciberžolėje yra daugiausia polifenolių. Šios medžiagos yra labai aktyvūs natūralūs antioksidantai, blokuojantys oksidacijos procesus (o ląstelių virtimas vėžinėmis – oksidacijos procesas). Akcentuojama, kad profilaktiškai veikia ne tik šių produktų ekstraktai, naudinga reguliariai vartoti juos pačius. Todėl kiekvienam vyresniam kaip 35-40 metų vyrui būtų naudinga nors du kartus per savaitę gerti granatų sulčių, kasdien išgerti puodelį žaliosios arbatos, o iš visų prieskonių pirmiausia rinktis ciberžolę (su ja labai skanu gaminti ryžius, vištieną, troškinti daržoves).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“