Kas yra tinklinis marketingas

„Tradiciškai perkate prekę prekybos centre (PC) ir mokate už ją žymiai daugiau, nei kainuoja ją pagaminti: antkainiai už prekės atvežimą, reklamą, PC darbuotojų atlyginimus ir pelnas PC savininkui padidina prekės kainą iki 1000 proc. (!) Jei tam tikrą prekę iš PC rekomenduojate kitiems, Jums už tai niekas niekada nemokės.

Tuo tarpu pirkdami tinklinio marketingo firmose gausite prekę be antkainio, be to, Jums sumokės tam tikrą dalį nuo firmos pelno už tai, kad platinate jos produkciją, surasdami naujus konsultantus ir pirkėjus. Taip galima kilti karjeros laiptais ir tapti finansiškai nepriklausomu per palyginti trumpą laikotarpį”, – maždaug taip įvadą apie tinklinį marketingą pradeda daugelis konsultantų, ieškodami verslo partnerių seminarų ar privačių susitikimų metu.

Tinklinio marketingo būdu dirbančio verslininko veikla labai supaprastintai apibūdinama taip – jis turi tam tikrą produktą, atmeta reklamos agentūrą ir pats užsiima marketingu ir reklama taip, kaip jam atrodo geriau.

16 metų nuosavą verslą turintis Gitanas Brasas (38m.) išbandė įvairiausius verslus – nuo maisto, drabužių pardavimo, iki buitinės technikos, ITP technologijų  ir mobilaus operatoriaus atstovo, tačiau šiuo metu jau trečius metus sėkmingai darbuojasi tinklinio marketingo srityje – jis yra firmos „Herbalife“ tarptautinio lygio vadovas. Su juo kalbame apie tai, kokios priežastys paskatino jį imtis šio verslo.

Kada pats atradote alternatyvią marketingo sistemą? Kaip ir kodėl įsitraukėte į šią veiklą?

Mano nuosavas verslas ilgai užsistovėjo toje pačioje stadijoje, todėl ėmiau ieškoti papildomo verslo galimybių. Pirmąsyk išgirdęs apie tinklinį marketingą, kaip ir daugelis, siejau jį su produkcijos platinimu, nešvariu bizniu. Tačiau pasidomėjau tinklinio marketingo kompanijų veikla Rusijoje ir JAV – pats buvau ten nuvykęs ir dalyvavau seminaruose. Ten pabuvęs, tiksliai supratau, kas tai yra. Taigi visiškai pateisinu pirminį įtarų požiūrį į šį verslą, tik niekaip negaliu suprasti, kodėl žmonės nepasidomi ten, kur reikia – t.y., ne „pletkų“ lygyje.

Dabar globaliu mastu pastebimos kilimo tendencijos tinklinio marketingo, internetinės prekybos srityse. Verslas koncentruojasi į vienas stambias rankas. Greitai bus nebereikalingi smulkieji elektronikos prekių ir buitinės aparatūros platintojai – patys jų gamintojai turės internetinius puslapius, per kuriuos prekiaus savo produkcija be jokių tarpininkų.

Elektronikos, buities gaminių mes jau turime pakankamai. Prekyboje įsigali “Welness” industrija – ilgaamžiškumo, sveikatingumo, grožio išsaugojimo sritis. Jos bumas, ekspertų vertinimu, įvyks jau 2010m. Kompanija, kurios produkcijąplatinu, dirba būtent šioje srityje, ir daro tai labai sėkmingai, todėl ją ir pasirinkau.

Kitas dalykas, kuris mane domino renkantis tinklinio marketingo verslą – ar aš galiu, žymiai vėliau atėjęs į kompaniją, pasiekti karjeros viršūnę? Tradicinėse UAB tai sunkiai įmanoma. Jų „piramidės“ viršūnę sudaro akcininkai ir direktoriai, kiti darbuotojai negali uždirbti daugiau už juos. Teorinė galimybė kilti karjeros laiptais yra, bet tai labai ilgai užrunka. Greičiausiai tai įvyktų, jei kas nors nušautų komercijos direktorių arba akcininką (juokiasi – red. past.). Bet kuris akcininkas paliks akcijas savo palikuonims, užuot jas pardavęs, taigi jų įsigyti sunku, nebent jos būtų nuvertėję.

Kuo skiriasi karjeros galimybės tinklinio marketingo firmose nuo tradicinių kompanijų?

Tinklinio marketingo firmoje galima nevaržomai siekti karjeros, uždirbti pagal poreikius. Tokių firmų struktūra atrodo tarsi apversta piramidė – siekima, kad kuo daugiau žmonių atsidurtų „viršūnėje“. Nėra viršininko, iš esmės esate pats sau šeimininkas. Sistemos minusas – kad reikia… dirbti. Kadangi nėra tiesioginio viršininko, nėra ir aiškios kontrolės. Daugelis žmonių neraginami tiesiog nedirba. Taigi dirbant tinklinio marketingo srityje reikia būti labai motyvuotam ir žinoti, kad to, ką darote, reikia visų pirma Jums pačiam.

Daugelis jaunų žmonių nori turėti savo verslą. Daugelis tinklinio marketingo kompanijų suteikia galimybę padaryti tai be didelių investicijų ir su puikiais apmokymais. Net aukštosios mokyklos nebaigęs žmogus turi galimybę lavintis marketingo, verslo filosofijos, pardavimo sričių apmokymuose.

Labai svarbus skirtumas yra tai, kad tradicinėse kompanijose įdirbis atiduodamas „viršūnėlėms“, o tinklinėse – tam, kas jį padarė.

Kodėl Lietuvoje susiformavo neigiamas požiūris į tinklinio marketingo principu dirbančias firmas? Kaip apsisaugoti nuo nelegaliai dirbančių platintojų?

Didžiausią žalą šio verslo įvaizdžiui padarė nelegalių arba pusiau legalių platintojų pardavinėjama produkcija – antrąkart pas tą patį klientą jie jau negrįždavo, nes jų brukama produkcija būdavo nekokybiška. Šis „juodasis“ platinimas neturi nieko bendra su tinkliniu marketingu. O anų laikų įkyrius vaikščiotojus žmonės iki šiol tapatina su konsultantais. Mūsų sistemoje draudžiama vaikščioti nuo durų iki durų.

Legaliai Lietuvoje veikia tik kelios tokio pobūdžio kompanijos. Geriausia kompanijos legalumą patikrinti atsivertus oficialų jos tinklalapį. Jei randate nuorodą į mūsų šalį, o ją atsivertę – bent minimalią informaciją apie produkciją ir jos platintoją, kompanija yra legali. Esant reikalui, kontaktų skiltyje nurodytais telefonais ar internetiniais adresais galima susisiekti su oficialiu kompanijos atstovu ir tiesiai šviesiai paklausti: “ar jūsų kompanija legalizuota Lietuvoje”?

Vis dėlto galbūt esama ir pavienių tinklinio marketingo apraiškų, taikomų tradicinėse „piramidinėse“ kompanijose?

Tokių pavyzdžių pastaruoju metu ypač gausėja. Prisiminkime vieną iš „Omnitel” akcijų. Klientas, suradęs penkis naujus abonentus, gauna dovanų nešiojamą kompiuterį arba mobilųjį telefoną. Kompanija permeta darbą pašaliniams žmonėms, o ne savo vadybininkams. Žmogus gavo kompiuterį – vienkartinį atlygį, tačiau pelną už jo surastų klientų prakalbamą sąskaitą pasiima „Omnitel“. Jei žmogus gautų dar ir procentą nuo prakalbamos sumos – tai jau būtų tikrasis tinklinis marketingas.

Jonas Petronis, verslosavaite.lt

Verslininkai gilinasi į mechanizmus, bando suvokti, kaip juos pritaikyti savo versluose, kaip rasti naują produktą, naują ar pačią geriausią tinklinės rinkodaros kompaniją, kurti tinklus ar prisijungti prie perspektyviausiųjų. Daugelis kalbintų verslininkų sutaria, jog daugiapakopės tinklinės rinkodaros sistemos Lietuvoje, palyginti su užsienio valstybėmis, kol kas išvystytos dar labai silpnai, tad netolimoje ateityje turėtų vystytis labai sparčiai, o jos rinkos dalis (vartotojų) plėsis ne procentais, o kartais.

Ar tinklo kūrimas yra verslas? Ar tik verslininkas yra tik sistemos kūrėjas ir savininkas, ar ir visi prisijungusieji prie sistemos ir sukūrę savo platinimo tinklą?

Garsūs žmonės apie tinklus

Nors didelė dalis žmonių daugiapakopę tinklinę rinkodarą gretina su nelegaliomis finansinėmis piramidėmis, tinklus kuriančiuosius prilygina sektantams ir pan., pasaulinį pripažinimą pelnę asmeninių finansų ir verslo „guru” šias sistemas skambiai vadina galimybe pradėti valdyti savo gyvenimą.

Neseniai prekyboje pasirodžiusioje D. Trampo ir R. Kijosakio knygoje „Kodėl mes norime, kad jūs būtumėt turtingi” du pasaulyje tikrai žinomi ir autoritetą nekilnojamojo turto ir finansų srityse pelnę ekspertai pateikia tris pagrindines galimybes praturtėti: investuoti į nekilnojamąjį turtą, pradėti savo verslą, užsiimti tinkline rinkodara. Investavimą į vertybinius popierius R. Kijosakis laiko papildoma galimybe, prieinama siauresniam žmonių ratui ir reikalaujančia daugiau specifinių žinių.

Naujausioje lietuvių kalba išleistoje R. Kijosakio knygoje „Verslo mokykla” autorius teigia, jog jam prireikė daugiau kaip 30 metų ir dviejų verslo bankrotų, kad įgytų pakankamai supratimo ir patirties, kaip sukurti sėkmingą, jo žodžiais tariant, tradicinio verslo sistemą. Anot jo, tinklinė rinkodara siūlo jau paruoštą ir patikrintą verslo sistemą kiekvienam, norinčiam pradėti kontroliuoti savo finansus.

Tinklinės rinkodaros amžius?

Žinomas ekonomistas, praeityje – „Citibank” viceprezidentas, dabar verslininkas ir verslo konsultantas prof. P. Z. Pilsneris, vertinamas dėl sugebėjimo prognozuoti ekonomikos ateitį (beje, maždaug kovą jis paskelbė, kad krizė baigėsi), savo knygose tvirtina, jog technologijų amžius baigėsi. Anot ekonomisto,  kuris taip pat tvirtina, kad šiandien darbą turintys amerikiečiai turi ne mažiau, o daugiau pinigų nei prieš krizę (sumažino etatus, pakėlė algas), prieš keletą metų prasidėjo interneto, geros savijautos ir tinklinės rinkodaros era.

Geros savijautos pramonė, kuri atsirado vos prieš 15 metų, jo teigimu, per ateinančius 5 metus pasieks trilijoninę apyvartą. Profesorius jau prieš keletą metų prabilo apie tai, jog daugiapakopė tinklinė rinkodara yra tiesiog namų verslo bumo priežastis, o dar įdomiau – per ateinančius 10 metų tai nulems 10 milijonų naujų milijonierių atsiradimą vien tik JAV. Ar tai realu? www.paulzanepilzer.com

Skaičiai

Pasaulio tiesioginės prekybos asociacijų federacija (WFDSA) savo tinklalapyje skelbia, jog 2007 m. jos narių pasaulinė apyvarta sudarė 114 milijardų JAV dolerių, beveik pusė apyvartos sukuriama Japonijoje ir JAV, sistemoje darbavosi 62 milijonai žmonių.

Paskutiniais WFDSA turimais duomenimis, tiesioginės prekybos sistemoje mūsų šalyje 2006 metais buvo registruota 26 000 žmonių, jie sukūrė 49 milijonų JAV dolerių apyvartą. Didžiausią apyvartą pagal turimą gyventojų skaičių sukuria japonai – 20 milijardų JAV dolerių. 2006 m. Japonijoje tiesiogine prekyba užsiėmė 2,7 mln. (2 %) visų gyventojų. JAV 2008 m. 15,1 milijono gyventojų (tai yra 5,3 % visų gyventojų JAV) buvo nepriklausomi pardavėjai ir sukūrė 29,6 milijardo JAV dolerių apyvartą.

Papildomas pajamų šaltinis

Algirdas Karalius, verslininkas, sėkmės mokytojas, vedantis motyvacinius seminarus ir daugybę seminarų verslui, žurnalui „Investuok” tvirtina, jog daugiapakopė tinklinė rinkodara – galimybė neturint pradinio kapitalo ir patirties versle didžiuliam kiekiui žmonių susikurti papildomą pastovų pajamų šaltinį.

Sėkmės mokytojas teigia, kad krizė – pats palankiausias metas tinklinei rinkodarai. Pasak jo, tai labai gerai matyti iš to, jog kiti verslai sustingę, o pastarasis šiomis sąlygomis stipriai plečiasi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vis nauji gamintojai atstovaujantys garsius prekių ženklus jungiasi prie platinimo tinklų, norėdami pasiekti patrauklią rinką.

Kodėl žmonės atsargūs?

„Gaila, tačiau daugiapakopė tinklinė rinkodara Lietuvoje vis dar asocijuojasi su žmonėmis, kuriems nesiseka. Pradžioje tai buvo tiesiog galimybė bedarbiams ir žmonės, kurie neturėjo kito pasirinkimo.

Žmonės, pradėję šį verslą, neturėjo jokios strategijos ir pasuko lengviausiu keliu: ėmėsi pardavinėti produktus dideliais kiekiais, kurti sistemas, kaip priversti savo tinklų narius pirkti. Dėl to šie turėjo arba sandėliuoti prekes namuose, arba, kad uždirbtų bent kokias pajamas, desperatiškai bandyti įtraukti kuo daugiau žmonių. Tai nulėmė, jog jei daugiabučiame name atsiranda tinklinės prekybos atstovas, kaimynai pradeda bijoti grįžti namo”, – žurnalui „Investuok” pasakoja A. Karalius.

Sėkmės mokytojo teigimu, internetas pakeitė šio verslo principus, o tuo užsiimančios kompanijos pastaraisiais metais padarė kokybinį šuolį – moderniosios technologijos leido atsisakyti „pilnų krepšių veiklos”, iš esmės perkurti sistemą kaip verslo struktūrą. Tinklus kuriantiems žmonėms tai suteikė galimybę užsiimti tuo, kas ir yra daugiapakopės tinklinės rinkodaros esmė, t. y. rekomenduoti sistemą, pasakoti žmonėms verslo esmę, kviesti juos, burti komandas, motyti kitus ir patiems išmokti būti vadovais. Tai jau nebe išnešiojama prekyba, o kuo tikriausias verslo kūrimas.

Verslas iš lyderystės

Anot pastaruoju metu ypač daug dėmesio tinklinei rinkodarai skiriančio A. Karaliaus, prekyba pavirto apsipirkimu savo asmeninėje elektroninėje parduotuvėje (tokią sistemą siūlo daugelis modernių tinklinių kompanijų), o verslo esmė ne tai, kiek parduosi prekių, bet kiek žmonių sudominsi idėjomis apie naują būdą vartoti ir teikti rekomendacijas kitiems.

A. Karalius tvirtina, jog naujos strategijos norintiesiems sukurti tokį verslą panaikina būtinybę įtraukti didžiulius kiekius žmonių. Kompanijos pagal įvairius vadinamuosius kompensacinius planus moka procentus nuo tinklo, kurį tu pradėjai, apyvartos. Tai sukuria prielaidas suburti gabių žmonių komandą, kuri tiki šio verslo idėja, ir dirbant su ja išvystyti didelius tinklus.

Išugdžius ar radus tinkamų asmenybių, tinklas tampa savarankiškas, o tai jau leidžia gauti taip trokštamas vadinamąsias pasyvias pajamas, kai uždarbis nepriklauso nuo to, kiek laiko dirba žmogus, pradėjęs asmeninio tinklo kūrimą. Sėkmės mokytojas tikina, jog tie, kurie rimtai užsiima tinklinės rinkodaros verslo kūrimu, be pagrindinio tikslo – pastovaus pajamų šaltinio, pasiekia ir kitą – išugdo savo kaip lyderio asmenines savybes. Jei tinklo kūrėjas neprogresuoja šioje srityje, nesiekia tapti lyderiu, sukurti verslą, kalbant tiek apie tinklinę rinkodarą, tiek apie bet kurios kitos srities verslą, pasak sėkmės mokytojo, gali pasisekti tik atsitiktinai, ir tai labai retas reiškinys.

„Zefyro” testas

Daugiapakopės tinklinės rinkodaros kompanijos pradedantiesiems vadinamiesiems nepriklausomiems verslininkams siūlo žiūrėti į šią veiklą kaip į papildomą. Kaip teigia A. Karalius, idėja tokia: tinklo kūrimo pradžioje žmogui šiai veiklai reiktų skirti 7–10 val. per savaitę (arba 1–2 val. per dieną). Tai garantuos nedidelį, tačiau papildomą atlyginimą, o tinklas palaipsniui augs.

„Daugelis žmonių apsigauna manydami, kad užsiėmę šia veikla sugebės per pusmetį ar ilgiausiai metus gauti pasyvias pajamas ir dirbti nebereikės arba greit uždirbs stulbinamas pinigų sumas. Tiesa tokia, kad sistemos kūrimas pareikalaus išties daug darbo ir tikrai ne pusmetį (pasitaiko, kad ir pusmetis pakankamas laiko tarpas, tačiau pasaulyje tokių pavyzdžių vienetai). Esminis skirtumas nuo samdomo darbo – turi investuoti laiką į mokslus ir emocijas, o pajamas gauni vėliau. Žmonės pripratę keisti laiką į pinigus. Investuotojai, skaitantys žurnalą „Investuok”, turbūt mąsto kiek kitaip, nes žino, kad investuoti pinigai realią grąžą greičiausiai duos tik po kurio laiko. Pati svarbiausia investavimo idėja – palūkanos, nuo palūkanų (pasyvių pajamų esmė) apskritai pradeda veikti tik po labai ilgo laiko tarpo ir geriausią efektą duoda, jei procesas trunka 10 ir daugiau metų.

Tai vadinama „zefyro” testu. Jis veikia ir tinklinėje rinkodaroje.  „Zefyro” principas – testas keturmečiams vaikams. Prieš alkaną vaiką padedamas zefyras, o testuotojas sako: „Jeigu nesuvalgysi jo, kol grįšiu (15 min.), gausi dar vieną.” Dauguma vaikų suvalgo zefyrą iš karto, tačiau tiems, kurie sugeba išlaukti, paprastai labiau sekasi gyvenime. Daugelis tų, kuriems nesiseka kurti tinklų, trokšta „zefyro” šiandien ir nesugeba išlaukti rezultato. Kita dažna klaida – žmonės bando kurti tinklus savaip, nors sistema rekomenduoja franšizę ir patikrintus metodus. Tai kažkas panašaus į „Mc‘Donalds” franšizę. Esmė – tiksliai laikytis sistemos”, – žurnalui „Investuok” pasakoja A. Karalius, neseniai dėstęs sėkmės paslaptis didžiausiame Baltijos šalyse motyvaciniame seminare.

Kam tinkama?

Sėkmės mokytojas, pats jau 7 mėnesius aktyviai kuriantis asmeninį tinklą, tvirtina nesuprantąs, kodėl 95 proc. žmonių nemato, kad tinklinė rinkodara iš principo atveria dideles galimybes. Jo teigimu, nevertinant to, kad tai galimybė kiekvienam, tiems, kurie jau suvokia, kaip burti žmones, kurie jau yra lyderiai kitose srityse, šis verslas tiesiog pats tas.

„Kai man pasiūlė užsiimti tinkline rinkodara prieš 7 metus, palaikiau tai beprotyste – man, tikrai turtingam žmogui, siūlo užsiimti tokiais niekais. Tačiau vėliau informacija vis stuksenosi man į smegenis. Dalyvavau seminare, kuriame D. Trampas, paklaustas žurnalistų, ką darytų, jeigu jo imperija sužlugtų, atsakė, jog užsiimtų tinkline rinkodara. Žurnalistai pradėjo juoktis, o jis tarė: „Va todėl jūs esate tenai apačioje, o aš čia, ant scenos.” Vėliau sutikau daug turtingų, garbingų žmonių, kurie užsiima tinkline rinkodara arba mano, kad tai yra gerai. Ir man pradėjo darytis nebeaišku, kodėl aš vienas protingas, o žmonės, kuriems taip sekasi, yra kvailiai. Todėl nusprendžiau pažvelgti į tinklinę rinkodarą giliau ir be išankstinio nusistatymo. Tai, ką pamačiau, man labai patiko, jaučiu didelį malonumą tuo užsiimdamas”, – savo patirtimi dalijasi A. Karalius.

Legalumas ir aferistai

Pagal Lietuvos įstatymus yra draudžiamas „piramidinės prekių platinimo sistemos sukūrimas, kai vartotojui suteikiama galimybė gauti atlygį pirmiausia už kitų vartotojų įtraukimą į tą sistemą, o ne už produktų pardavimą ar naudojimą, taip pat šios sistemos naudojimas ar reklamavimas”. Legaliose sistemose tinklą kuriantis žmogus negauna pajamų už licencinius mokesčius, atlygis gaunamas nuo jo rekomenduotų vartotojų sukurtos prekių apyvartos ar tiesioginio pardavimo. JAV po daugybės teisminių procesų šiuo metu suformuoti aiškūs legalumo kriterijai, apie kuriuos plačiau rašėme „Investuok” gegužės mėn. numeryje.

Iš tikrųjų, informacija tarp tinklus kuriančių žmonių dažniausiai perduodama iš lūpų į lūpas, todėl nori nenori ima veikti „sugedęs telefonas”, t. y. kiekvienas gali informaciją pagražinti, prikurti, nutylėti ir pan. Patikima informacija galima laikyti tik tą, kuri randama kompanijų puslapiuose ar oficialiuose leidiniuose.

Tokia sistema sukuria labai palankią terpę aferistams, tad patariama būti ypač atsargiems. Pasitaiko atvejų, kai prisidengę žinomų kompanijų vardais pradedami kurti „tinklai” ir iš žmonių renkami licenciniai mokesčiai, tačiau paaiškėja, jog iš tiesų tai tik „popierinis” tinklas – žmonės realiai niekur neregistruojami. Lietuvoje tik keletas daugiapakopės tinklinės rinkodaros kompanijų turi oficialias atstovybes. Jei atstovybės nėra, „apsukrūs žmonės” gali piktnaudžiauti situacija. Jei įsigijote licenciją, registracijos adresu turite gauti oficialų kompanijos laišką, kuriame pateikta pradinė informacija ir prisijungimo prie sistemos duomenys. Tačiau ir tuomet verta pasitikrinti ar galite kaip vartotojas jungtis prie nurodyto oficialaus kompanijos puslapio.

Kokie mokesčiai?

Jei daugiapakopė tinkinės rinkodaros kompanija registruota Lietuvoje, tinklo kūrėjai kompanijos jiems mokamus procentus paprastai „išgrynina” registruodami individualią veiklą pagal pažymą. Šiuo metu mokesčius sudaro: 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM), mokamas nuo visų apmokestinamųjų pajamų (apmokestinamosios pajamos – pajamos, atėmus leistinas ir logiškas šiais veiklai išlaidas); privalomojo sveikatos draudimo mokestis – 9 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų (jei žmogus niekur kitur nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kas mėnesį jis turi mokėti po 72 Lt, metų pabaigoje suskaičiuoti ir jei sveikatos draudimas – 9 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų viršijo jau sumokėtas sumas (12 x 72), papildomai susimokėti trūkstamą dalį). Nuo likusios sumos (apmokestinamosios pajamos atėmus GPM ir privalomojo sveikatos draudimo įmoką) papildomai „Sodrai” mokami 10 proc.

Jei kompanija neregistruota Lietuvoje, norint išsigryninti pinigus, tenka atsidaryti įmonę ar registruoti individualią veiklą toje šalyje, kurioje motininė kompanija turi savo atstovybę, pvz., Lenkijoje, Rusijoje ar Ukrainoje, ir mokėti mokesčius, kokie priklauso pagal tos šalies įstatymus. Tokias įmones atsidariusieji Lenkijoje tinklinės rinkodaros atstovai teigia, jog ten valstybei tenka susimokėti 18–20 proc. pajamų.

Minusai

Nors daugiapakopės tinklinės rinkodaros kompanijos dažnai tvirtina priešingai, tačiau visuomet egzistuoja rizika, jog kompanija dėl netinkamai sukurtos sistemos ar netinkamo valdymo tiesiog subankrutuos ir įdirbis dings. Viename iš nedaugelio šia tema Lietuvoje pasirodžiusių straipsnių („Tinklinis marketingas”) autorius R. Mačernis pateikia pavyzdį, kaip 2003 m. bankrutavo gan solidi tinklinės rinkodaros įmonė „Nutrition for Life International, Inc.”. Platintojai įvairiose šalyse dar ilgai stengėsi tai nuslėpti ir siūlė kitas prekes, prisidengdami jau gana gerai žinomu prekės ženklu.
Nežiūrint visų daugiapakopės sistemos privalumų, egzistuoja nemaža tikimybė, kad nepasiseks sukurti didžiulio tinklo ir iš to uždirbti bent kiek didesnes pajamas. Statistiniais duomenimis, daugiau nei 70 proc. visų tinklų dalyvių yra tiesiog vartotojai, nesukantys galvos dėl verslo kūrimo.

Ingrida Pupelienė, žurnalas „Investuok”