Vaistų poveikis organizmui

Various pills

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad vaistų vartojimas lemia net iki 40 proc. visų mirčių. Specialistų teigimu, greičiau mirštama ne nuo ligos, bet nuo medikamentų šalutinio poveikio. Vieni mūsų iš gydytojų visuomet reikalauja vaistų, tikėdami, kad tik jie gali išgydyti. Kiti, netgi ir sunkiai sirgdami, bando jų išvengti. Tad koks iš tiesų vaistų poveikis žmogaus organizmui?

70–80 proc. vaistų negydo?

Amerikietis Džonas Virapenas, 40 metų dirbęs farmacijos srityje, išleido į 18 pasaulio kalbų išverstą knygą, kurioje pasakoja apie farmacijos virtuvę. Knygoje teigiama, kad farmacininkai atranda naujas ligas, norėdami sukurti daugiau vaistų. Tokiu būdu siekiama pasipelnyti. Buvęs farmacininkas atskleidė, kad susirgus greičiau mirštama ne nuo ligos, bet nuo vaistų šalutinio poveikio. Pasak Dž. Virapeno, sergantieji vėžiu nuo chemoterapijos miršta kur kas dažniau negu nuo pačios ligos.

Knygos autorius prisipažino, kad ir jam yra tekę papirkti Vyriausybės atstovą, siekiant greičiau užregistruoti vieną kompanijos gaminamą vaistą. Anot farmacininko, iš tiesų 70–80 proc. vaistų negydo.

Šalutinis vaistų poveikis

Vokietijos medicinos profesorių teigimu, vyrai ir moterys skirtingai reaguoja į vaistų veikliąsias medžiagas. Pastebima, kad bandant vaistus daug dažniau naudojamos vyriškos lyties pelės. Kodėl? Nes šios lyties pelės yra pigesnės, jų organizmai nesikeičia mėnesio ciklais ir ryškiau reaguoja į testuojamas veikliąsias medžiagas. Taip pat teigiama, kad tarp naujų vaistų bandytojų – tik penktadalis moterų.

Remiantis tyrimais, šalutinis vaistų poveikis moterims pasireiškia 1,5 karto dažniau negu vyrams. Jeigu kuriant vaistus būtų dažniau atsižvelgiama į lyčių skirtumus, galbūt pavyktų išsamiau nustatyti, kodėl neigiamos vaistų pasekmės dažniau pasireiškia moterims, o ne vyrams.

Žmogaus imuninė sistema – iš prigimties stipri

Pasak specialistų, visi vaistai turi šalutinį poveikį. Iš prigimties žmogaus organizmui duota labai stipri imuninė sistema, tačiau šiuolaikiniai gydymo metodai ją silpnina.

Specialistų teigimu, didžiausia bėda yra ta, kad medicina suskirstyta į daugybę sričių ir kiekvieną jų gydo tik tam tikros srities gydytojas, nelabai išmanantis kitas sritis. Paprastai vieno organo negalavimus lemia kito organo sutrikimai. Juk mūsų organai yra vieni su kitais susiję, todėl gydant vieną organą, reikia gydyti ir kitą.

Vaistų šalutinis poveikis organizmui – gana individualus dalykas, tačiau žmogui vartojant keletą preparatų vienu metu, šalutinių reakcijų tikimybė yra kur kas didesnė. Vieni vaistai gali sustiprinti kitų poveikį, kiti – slopinti. Ypač vienas kito poveikį slopina vartojami du antibakteriniai preparatai.

Anot gydytojų, jeigu vartojami penki ar šeši vaistai, nepageidaujamų reakcijų rizika išauga net iki 80 proc.. Tad jeigu gydotės pas kelis specialistus, visada praneškite, kokius vaistus skyrė vienas ar kitas gydytojas.

Kas trikdo vaistų poveikį?

Kai kuriuose maisto produktuose esančios medžiagos gali trikdyti vaistų poveikį. Todėl vartojant tetracikliną reikia vengti pieno produktų ir vaisių, o aspirino negalima užgerti pienu.

Tikriausiai visiems žinoma, kad kartu su vaistais negalima gerti ir greipfrutų sulčių.

Vartojant kai kuriuos širdies ligas ir didelį kraujospūdį gydančius vaistus ir išgėrus svaigiųjų gėrimų, šių komponentų sąjunga gali būti išties stebinanti. Tikėtina, kad žmogus užmigs, o pabudęs net neprisimins, kas jam nutiko.

Rūkantiesiems vaistų vartojimo šalutinis poveikis taip pat pasitaiko dažniau. Rūkalių organizmas ne tik sulėtina vaistų pasišalinimo iš organizmo procesą, bet ir gali suformuoti kenksmingas medžiagas. Pavyzdžiui, taip gali nutikti vartojant paracetamolį.

Placebas

Placebas – tariamas vaistas, neturintis tikram vaistui būdingo poveikio, tačiau savo forma, išvaizda, kvapu, skoniu ir kitomis savybėmis imituojantis tikrus medikamentus, gali padėti pasveikti. Atlikti tyrimai rodo, kad fiktyvus gydymas taikant placebą skatina smegenų cheminius pokyčius. Paciento tikėjimas, kad jis vartoja tikrus medikamentus, turi tiesioginės įtakos teigiamai paciento ligos eigai.

Manoma, kad placebo taikymas gali net iki 50 proc. pacientų sukelti tikram vaistui būdingą poveikį.

Kaip sumažinti neigiamą vaistų poveikį

  • Antibiotikai išeikvoja B grupės vitaminus, biotiną, vitaminą K.
  • Vartojant antibiotikus reikia gerti žaliosios arbatos, valgyti daugiau špinatų, brokolių, kopūstų, natūralaus jogurto, gerti kefyro.
  • Hormoniniai kontraceptikai gali išeikvoti folio rūgštį, magnį, B grupės vitaminus, taip pat vitaminus C, E, seleną, cinką, magnį. Vartojant kontraceptikus rekomenduojama valgyti moliūgų sėklų (jose yra cinko ir kitų reikalingų mineralų). Taip pat patartina vartoti vitaminus.
  • Vaistai nuo skausmo gali sukelti folio rūgšties, vitaminų B1 ir C trūkumą. Vartojant vaistus nuo skausmo reikia valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, papildomai gerti vitamino C.
  • Antidepresantai gali sukelti kofermento Q10, vitamino B2 trūkumą.
  • Vartojant antidepresantus rekomenduojama valgyti daug daržovių, vaisių, gerti jų sulčių.

Įdomūs faktai

  • Visų mirčių statistikoje farmacija sudaro 35–40 proc..
  • Nors oficialiai teigiama, kad dažniausiai žmonės miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio, naujausi tyrimai rodo, kad jas pralenkia šiuolaikinės medicinos pasekmės.
  • Amerikoje nuo vaistų kasmet miršta maždaug 310 tūkst. gyventojų.
  • Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 40 proc. atvejų vaistai pasirodė neveiksmingi sergantiesiems depresija, apie 75 proc. – bronchine astma, cukriniu diabetu ir šizofrenija, apie 70 proc. – opa, apie 60 proc. – migrena, apie 50 proc. – artroze.
  • Specialistų teigimu, jau seniai žinoma, kad vakcinos nuo gripo neveikia, bet jos vis tiek yra gaminamos, nes duoda didelį pelną.
  • Lietuvoje vien kompensuojamiesiems vaistams išleidžiama apie 700–750 mln. litų. Manoma, kad bent trečdalio jų nereikėtų skirti, nes jie ne tik nepadeda, bet ir sukelia kitas ligas.
  • Amerikoje, jeigu žmogus vartoja kai kuriuos vaistus, draudimo kompanijos net nedraudžia gyvybės.
  • Nustatyta, kad tabako dūmai pakeičia daugiau nei 30 vaistų gydomąjį poveikį.
Wikimedia Commons nuotr.

Prie kavos